puslapio_baneris

Rotacinio slopintuvo sukimo momento skaičiavimas

1 dalis. Pagrindinė sukimo momento logika

1. Kodėl reikia apskaičiuoti sukimo momentą?

Prieš pasirinkdami rotacinį slopintuvą, pirmiausia turime žinoti, kiek sukimo momento reikia konkrečiam atvejui.

Rotaciniai amortizatoriai tiekiami labai skirtinguose sukimo momento diapazonuose. Vieni skirti labai mažoms apkrovoms, o kiti – daug didesniems mechanizmams.

Taigi pagrindinis sukimo momento skaičiavimo tikslas yra nustatyti apytikslį sukimo momento diapazoną, į kurį turėtume atkreipti dėmesį.

Pavyzdžiui, jei apskaičiuotas reikalingas sukimo momentas yra apie 2 N·m, turėtume pradėti nuo slopintuvų, kurių sukimo momentas yra apie 2 N·m, o ne nuo gaminių, kurių vardinis sukimo momentas yra 0,2 N·m arba 10 N·m.

Šiame etape mes tik siauriname sukimo momento diapazoną. Tikslus slopintuvo modelis bus nustatytas vėliau.

2. Pagrindinis sukimo momento principas

Pagrindinis santykis yra toks:

Sukimo momentas = jėga × atstumas

Paprastai tariant, sukimo momentas daugiausia priklauso nuo dviejų dalykų:

Kokio dydžio yra jėga?

ir

Kokiu atstumu nuo ašies yra ta jėga?

Sūpynės yra paprastas būdas tai suprasti.

Pagrindinis sukimo momento principas

Įsivaizduokite du žmones, sėdinčius priešingose ​​sūpynių pusėse.

Sūpynių centras yra sukimosi ašis.

Kiekvieno žmogaus svoris sukuria jėgą.

Atstumas tarp kiekvieno žmogaus ir centrinio sukimosi taško yra atstumas.

Jei du žmonės sveria vienodai, bet vienas sėdi toliau nuo centro, tas asmuo sukuria didesnį sukimo momentą.

Jei vienas žmogus yra sunkesnis, bet sėdi arčiau centro, abi pusės vis tiek gali išlaikyti pusiausvyrą.

Tas pats principas galioja ir dangčiui.

Sunkesnis dangtis paprastai sukuria didesnį sukimo momentą.

Bet net ir esant tokiam pačiam svoriui, dangtis, kurio svorio centras yra toliau nuo sukimosi taško, taip pat sukurs didesnį sukimo momentą.

Taigi, skaičiuodami sukamojo slopintuvo sukimo momentą, visada bandome atsakyti į du pagrindinius klausimus:

Kokia yra jėga?

Koks yra efektyvus atstumas nuo tos jėgos iki sukimosi taško?

Žemiau pateikti skaičiavimo metodai yra tiesiog skirtingi būdai, kaip rasti šias dvi vertes.

3. Kurią poziciją reikėtų naudoti skaičiavimui?

Prieš skaičiuodami sukimo momentą, taip pat turime žinoti, kurią produkto padėtį skaičiuojame.

Paprasto dangčio, kuris sukasi veikiamas gravitacijos, sukimo momentas keičiasi dangčiui judant.

Kai dangtis yra beveik vertikalioje padėtyje, gravitacija turi santykinai mažą sukamąjį poveikį aplink sukimosi tašką.

Dangčiui judant horizontalios padėties link, efektyvus atstumas, kuriuo gravitacija veikia aplink sukimosi tašką, tampa didesnis, todėl padidėja ir sukimo momentas.

Arti horizontalios padėties gravitacijos sukimo momentas paprastai yra didžiausias.

Taigi, paprastam gravitacijos veikiamam dangčiui, vertinant maksimalų arba etaloninį sukimo momentą pradiniam sklendės pasirinkimui, dažniausiai naudojama horizontali arba beveik horizontali padėtis.

Tai nereiškia, kad sukimo momentas išlieka toks pats viso judesio metu.

Tai suteikia mums tik naudingą maksimalią arba atskaitos vertę.

Kaip sukimo momentas keičiasi viso judėjimo metu, yra atskiras klausimas, kurį aptarsime toliau.Sukimo momento kreivės atitikimas.

 

2 dalis. Įprasti sukimo momento skaičiavimo metodai

Paprastam gravitacijos varomam besisukančiam gaminiui yra du įprasti būdai gauti jėgą, naudojamą sukimo momento skaičiavimui.

Skirtumas paprastas:

1 metodas matuoja jėgą tiesiogiai.

2 metodas apskaičiuoja jėgą pagal gaminio svorį.

Abu metodai pagrįsti tuo pačiu principu:

Sukimo momentas = jėga × atstumas

1. 1 metodas: apskaičiuokite pagal kėlimo jėgą

Jei kėlimo jėgą galima išmatuoti tiesiogiai, sukimo momentą galima apskaičiuoti pagal:

Sukimo momentas = Kėlimo jėga × Atstumas nuo ašies

Čia kėlimo jėga yra jėga, reikalinga gaminiui lėtai palaikyti arba pakelti matavimo taške.

Atstumas yra atstumas nuo sukimosi taško iki taško, kuriame matuojama jėga.

Pavyzdžiui, tarkime, kad dangtis yra beveik horizontalioje padėtyje.

Dangtelio gale išmatuota kėlimo jėga yra:

2 šiaurė

Atstumas nuo sukimosi taško iki matavimo taško yra:

0,5 m

Tada:

Sukimo momentas = 2 N × 0,5 m

Sukimo momentas = 1 Nm

Apskaičiuokite pagal kėlimo jėgą

Svarbiausia, kad jėga būtų matuojama lėtai.

Jei dangtelis greitai judinamas, pagreitis ir inercija gali turėti įtakos rodmeniui.

Tikslas yra įvertinti mechanizmo sukurtą sukimo momentą, o ne jėgą, reikalingą jam greitai pagreitėti.

Taigi, šį metodą galima suprasti paprastai:

Išmatuokite jėgą, išmatuokite atstumą ir apskaičiuokite sukimo momentą.

2. 2 metodas: apskaičiuokite pagal gaminio svorį ir svorio centrą

Jei žinomas gaminio svoris ir svorio centras, sukimo momentą galima apskaičiuoti ir tiesiogiai nematuojant kėlimo jėgos.

Pirma, produkto masė paverčiama gravitacine jėga.

Tada ši jėga dauginama iš atstumo nuo ašies iki svorio centro.

Paprastam horizontaliam dangčiui:

Sukimo momentas = m × g × L

kur:

m = produkto masė
g = gravitacinis pagreitis
L = atstumas nuo sukimosi taško iki svorio centro

Pavyzdžiui, tarkime:

Produkto masė = 2 kg

Atstumas nuo sukimosi taško iki svorio centro = 0,2 m

Gravitacinė jėga yra maždaug:

2 × 9,81 = 19,62 N

Taigi:

Sukimo momentas = 19,62 × 0,2

Sukimo momentas ≈ 3,92 Nm

Svarbiausias dalykas čia yra svorio centras.

Apskaičiuokite pagal gaminio svorį ir svorio centrą

Svorio centras yra taškas, kuriame, kaip manoma, veikia gaminio svoris. Jo padėtis priklauso nuo gaminio formos ir svorio pasiskirstymo.

Paprasto, taisyklingos formos ir tolygiai paskirstyto svorio gaminio svorio centras paprastai yra arti jo geometrinio centro.

Sudėtingesnio, netaisyklingos formos arba netolygiai paskirstyto svorio gaminio svorio centras gali pasislinkti sunkesnės pusės link. Tokiu atveju jo padėčiai nustatyti galima naudoti CAD duomenis arba faktinius gaminio matavimus.

Todėl sukimo momento skaičiavimui naudojamas atstumas nebūtinai yra visas dangčio ilgis.

Tai atstumas nuo sukimosi taško iki svorio centro.

Taigi, 2 metodą galima suprasti paprastai:

Apskaičiuokite gravitacijos jėgą, raskite, kur ji veikia, išmatuokite atstumą nuo ašies iki to taško ir apskaičiuokite sukimo momentą.

Todėl 1 ir 2 metodai nėra pagrįsti dviem skirtingais fiziniais principais.

Tai tiesiog du skirtingi būdai gauti jėgą, naudojamą tame pačiame sukimo momento skaičiavime.

 

3 dalis. Sudėtingesnių mechanizmų sukimo momento skaičiavimas

Du aukščiau aprašyti metodai gerai veikia paprastiems gaminiams, kurie sukasi aplink ašį veikiami gravitacijos.

Tačiau daugelis rotacinių sklendžių pritaikymų nėra tokie paprasti.

Kai kurie produktai juda tiesia linija.

Kai kurie naudoja krumpliaračius tarp gaminio ir sklendės.

Kitus varo spyruoklės arba kelios jėgos vienu metu.

Tas pats pagrindinis sukimo momento principas vis dar galioja, tačiau turime atidžiau panagrinėti, kaip jėga perduodama rotacinei sklendei.

1. Tiesinio judėjimo su krumpliastiebiniu ir krumpliaračiu sukimo momento apskaičiavimas

Rotacinis slopintuvas taip pat gali valdyti gaminį, kuris juda tiesia linija.

Įprastas mechanizmas yra toks:

Linijinis judėjimas → Krumpliastiebis → Krumpliaratis → Sukamasis slopintuvas

Tiesinio judėjimo su krumpliastiebiniu ir krumpliaračiu sukimo momento skaičiavimas

Pats gaminys juda tiesiškai, bet krumpliastiebis suka krumpliaratį, o krumpliaratis suka sklendę.

Šiuo atveju tiesinę jėgą reikia paversti sukimo momentu.

Pagrindinis santykis yra toks:

Sukimo momentas = tiesinė jėga × krumpliaračio spindulys

Pavyzdžiui, jei krovinys juda vertikaliai žemyn veikiamas savo svorio, varomąją jėgą galima apskaičiuoti pagal:

F = m × g

Tada:

Sukimo momentas = m × g × r

kur r yra efektyvus krumpliaračio spindulys.

Vėlgi, pagrindinis principas nepasikeitė.

Vis dar yra:

Jėga × Atstumas

Skirtumas tas, kad dabar atitinkamas atstumas yra krumpliaračio spindulys, o ne atstumas nuo dangčio sukimosi taško iki jo svorio centro.

2. Kaip pavaros santykis keičia amortizatoriaus sukimo momentą

Kartais rotacinis slopintuvas nėra montuojamas tiesiai ant gaminio ašies.

Vietoj to, judėjimas perduodamas per pavaras.

Pavyzdžiui:

Produkto velenas → Pavara → Slopintuvo pavara → Sukamasis slopintuvas

Šiuo atveju:

Gaminio pusės sukimo momentas nebūtinai yra lygus slopintuvo pusės sukimo momentui.

Pavarų perdavimo skaičius keičia slopintuvo matomą sukimo momentą.

Pavyzdžiui, didesnė gaminio pusės pavara, varanti mažesnę sklendės pavarą, gali pagreitinti sklendės sukimąsi, tuo pačiu sumažinant sklendės velenui reikalingą sukimo momentą.

Tai gali leisti mažesnio sukimo momento slopintuvui valdyti mechanizmą su didesniu gaminio pusės sukimo momentu.

Tačiau yra ir kitas poveikis:

Keičiant pavaros santykį, taip pat keičiasi sklendės sukimosi greitis.

Tai svarbu, nes sukamojo slopintuvo sukimo momentą taip pat veikia sukimosi greitis.

Taigi, kai naudojamos pavaros, reikia atsižvelgti tiek į sukimo momento, tiek į greičio santykį.

3. Spyruokliniai ir kombinuoti mechanizmai

Ne kiekvienas produktas yra varomas tik gravitacijos.

Kai kuriuos gaminius atidaro arba grąžina spyruoklė.

Kitiems gali turėti įtakos:

gravitacija + spyruoklės jėga

Spyruokliniai ir kombinuoti mechanizmai

arba ryšiais ir kitais mechanizmais.

Tokiais atvejais negalima naudoti įprasto gravitacinio dangčio skaičiavimo nepatikrinus faktinės varomosios jėgos.

Pavyzdžiui, spyruoklė gali sukurti stiprią jėgą judėjimo pradžioje ir silpnesnę jėgą vėliau, kai ji atleidžiama.

Vienoje padėtyje gravitacija gali padėti judėjimui, bet kitoje – jam priešintis.

Taigi, tikrasis klausimas tampa:

Kokios jėgos varo gaminį kiekvienoje padėtyje ir kaip tos jėgos perduodamos slopintuvui?

Šiems mechanizmams maksimalus sukimo momentas gali nepasiekti horizontalioje padėtyje.

Reikia atsižvelgti į faktinę jėgą ir perdavimo santykį.

 

4 dalis. Kaip naudoti apskaičiuotą sukimo momentą

Ką iš tikrųjų reiškia apskaičiuotas sukimo momentas?

Tarkime, kad skaičiavimas duoda:

Didžiausias / atskaitos sukimo momentas ≈ 2 N·m

Dabar žinome apytikslį sukimo momento diapazoną, į kurį turėtume atkreipti dėmesį.

Tačiau tai vis tiek tiksliai nepasako, kokią rotacinę sklendę pasirinkti.

Maždaug 2 N·m diapazone gali būti daug sukamųjų slopintuvų.

Jie gali priklausyti skirtingiems tipams, pavyzdžiui, diskiniai, menteliniai, krumpliniai arba cilindriniai amortizatoriai. Net ir toje pačioje amortizatorių serijoje gali būti įvairių sukimo momento vardų ir modelių.

Kitas žingsnis – filtruoti šiuos kandidatus pagal pagrindinius reikalavimus, tokius kaip slopinimo kryptis, ar reikalingas vienpusis, ar dvipusis slopinimas, ir darbinis kampas.

Net ir patvirtinus šiuos reikalavimus, vis tiek gali būti keletas tinkamų slopintuvų.

Kai kuriais atvejais slopintuvas gali atitikti reikiamą sukimo momentą, slopinimo kryptį ir darbinį kampą, tačiau tikrasis gaminio judėjimas po montavimo vis tiek nėra patenkinamas.

Kodėl?

Nes viena maksimali sukimo momento vertė nurodo tik sukimo momento lygį atskaitos taške. Ji neapibūdina, kas vyksta viso judėjimo metu.

Produkto sukimo momentas gali keistis priklausomai nuo padėties.

Slopintuvo sukimo momentas taip pat gali keistis priklausomai nuo sukimosi greičio ir temperatūros.

Todėl kitas žingsnis yra išnagrinėti sukimo momento kreivės atitikimą ir suprasti, ar gaminio gravitacijos efekto kreivė ir slopintuvo slopinimo sukimo momento kreivė gerai dera tarpusavyje viso judesio metu.

Taigi sukimo momento apskaičiavimas padeda mums rasti tinkamą sukimo momento diapazoną, tačiau tai tik vienas žingsnis renkantis rotacinę sklendę.